Prieš ketverius metus Rūta iš Klaipėdos man paskambino verkdama — fotografas atšaukė vestuves likus trims dienoms.
„Mindaugai, aš nežinau ką daryti. Svečiai jau atvažiuoja, o aš net negaliu galvoti." Pakvietėm mano kolegą, perrašėm scenarijų per vakarą, o šeštadienį jos tėvas šoko pirmąjį šokį šypsodamasis.
Šitokie momentai — kodėl aš vedu renginius. Ne dėl scenos. Dėl žmonių, kurie patiki man savo svarbiausią vakarą.
0+
metų patirties
0+
vestuvių ir švenčių
0+
atsiliepimų
